Drugelis, palikęs gimtuosius namus,
Pakilo į žydrą galybę.
Išskėtęs į šonus netvirtus sparnus,
Jis verkdamas kilo aukštybėn.
Skridęs ilgai jis sustojo, nes jautė,
Jog mirtis jį senokai jau šaukia.
Skausmas raižė jo širdį mažytę
Kodėl gi reikėjo būtinai jam išvykti?

Mergaitė liūdėdama sėdėjo ant laiptų,
Kai mažas drugelis iš dangaus nusileido.
Tiesiai į delną nukrito ir mirė.
Palietęs jos šiltą ir ašarotą delną,
Jis žvilgtelėjo į tą išsigandusį veidą,
Į veidą žmogaus, pas kurį delnuose
Ir mirė drugelis maža širdele.