Palinkėjimo stebuklas
Jei to dar Tu norėsi – pabandysiu,
Nors ir sunku nuspėti Tavo norus,
Kai jų nepasakai užuominomis,
Stebuklą padaryti Tau nežinant.
Nesu nei pranašas, nei burtininkas,
Ir niekas manęs jau nebestebina,
Tikiu, yra gyvenime stebuklas,
Kai prisipildai vis išsidalindamas...
Mintyse palinkėki Tu man ko nors.
Sustoki... ir stebėki minčių seką,
Juk palinkėjimuose išsiduodame
Tai, ko labiausiai patys trokštame...
Linkiu, kad pildytųsi tavo palinkėjimai,
Kuriuos tik man slapčiomis brandinai.
Žinau, užtektų jų visam pasauliui,
Aš sutinku, kad išpildytų jie tiktai Tau.
Seniai nusprendžiau būti sąžiningas
Gal būt tik sau pačiam, (mintyse – Tau).
Visus skirtus man palinkėjimus
Aš tiems, kas skyrė man, išpildytus sugrąžinau.
Žinau, aš pildžiau palinkėjimus linkėjusiems.
Tikiuos, ir Tavo palinkėjimų nepamiršau.
Gal būt slaptai, net Tau nesitikint.
Išpildysiu aš realybėje ir sapnuos...
-------
Tai palinkėkime vieni kitiems ir
Netgi priešams nelaimingiems,
Kad pildytųsi mums visiems,
Ko dosniai linkime, nerasdami savy...
Juk ne visi tai įvertina, suvokia
Tą paprastą bendravimo stebuklą,
Kad jei nebebūtų palinkėjimų kitiems,
Tai kas gi tuos pačius išpildytų patiems...