Gyvenu po stiklu,
O už stiklo pavasaris šviečia.
Gyvenu po stiklu
Žvairaakės žiemos šalyje.

Gyvenu gal tik tam,
Kad gyventi galėčiau,
Kad išmokčiau
Gal tūkstančius kartų išduoti save.

Nebemyliu tavęs!
Ne, ne, ne! Nebemyliu pavasario...
Tik į tuščią tamsybę nakties
Sudėlioju ledines žvaigždes,

Nebučiuoju jau plukių,
Nebemokau gegučių kukuoti,
Tų, kur snaudžia
Nukirsto kaštono baltąjam žiede.