Diena buvo tamsi,lietinga.Ji nežadėjo nieko gero.Pora jūreivių buvo susirgę.Jungai teko daugiau darbo nei visada.
-Ši dienas bus bloga.Labai bloga.Vakare pakils baisus vėjas.Jūra supyks ant laivo,kuris skrodžia jos bangas,nepaisydamas nieko,-neaiškiai murmėjo nepatenkintas jūreivis.-Mes paskęsime.Mes paskęsime.Mes paskęsime...
Tik vienas kapitonas ir laivo virėjas buvo laimingi.
-Jūra manęs neapgaus.Ji žada man baisią naktelę.Bet aš nepasiduosiu,aš ne toks,-linksmai nusiteikęs kalbėjo kapitonas.
-Pagaliau atsikratysiu tų kvailių jūreivių.Nereikės jiems valgyt daryt.Prieš pat sutemstant,aš išplauksiu su gelbėjimosi valtele į jūrą.Taip išnešiu savo kudašių,-slaptus planus,niekam negirdint rezgė laivo virėjas.

-Benai,ką manai apie visus šituos gandus apie audrą?-paklausė jaunas jūreivis Henris,prityrusio jūrų vilko Beno.
-Tau nereikėjo įsivelt į šitą purviną verslą,vaikeli.Ir tai ne gandai.Tai tikrai įvyks.Naktį mus užklups baisi audra.Ji nusineš ne vieną  gyvybę.Don Pedro verslui bus galas.Nuskęs šis purvinas medinis laivas,-aiškino Benas.-Šitam nusususiam laive jūreiviams kančias kartais palengvina tabakas ir romas.Bet greit ir jų nebeliks(jei mes išgyvensim audrą).
-Don Pedras-mūsų vadovas.Kam jam prireikė pradėt šį verslą,juk tu taip jį keiki?Taigi Don Pedras ir taip turi pinigų,-kalbėjo Henris.
-Visi,kas tik turi pinigų,trokšta jų labiau nei mes-nususę jūreiviai.Tas pats ir su Don Pedru-jis taip trokšta pinigų,kad nusipirko laivą,jūreivius ir taip liepė gaudyt kvailą Batistą.Už piratą Chuaną Batistą pažadėta ne menka sumelė.Juk jis tiek daug privogė.Ištikrųjų,žuvų gaudymas tai tik priedanga nieko netrukdomiems gaudyt Batistą.
-Tai štai dėl ko viskas prasidėjo,-nustebo Henris.-Bet kodėl man nieko apie tai nepranešė?
-Jauniesiems nieko nesako.Tai yra tau,Markui,Tomui ir Leo,-atsakė Benas.-Juk nė vienas jaunas vyrukas nesileistų eiti gaudyt Batistos,o gaudyt žuvį-puikus pinigų darymas.Jūs sudarote didelę mūsų priedangos pusę ir taip nieks negali kaltint Don Pedro,kad jis tik nori pakalt pinigų.
-Ar tai galima pasakyt kitiems?-paklausė Henris.
-Tik Leo.Markui ir Tomui net neužsimink.Juk kai išlenkia jie porą taurelių-iškart liežuvis atsiriša.O už  tai,kad aš išplepėjau,man liežuvis būtų nupjautas,-nurijo seilę Benas.
-Prižadu.Apie Batistą nieko nesakysiu Tomui ir Markui,-ištarė Henris ir nurūko pas Leo papasakot ką girdėjo.

-Don Pedras tikras sukčius,-ištarė Leo,kai Henris jam papasakojo viską ką išgirdo iš Beno.
-Tik niekam nesakyk,gerai?-pasakė Henris.
-Garbės žodis,-prižadėjo Leo.
-Leo,Henri,eikit padėkit Bilui ir Oskarui-jie nesusitvarko su virvėm,-staiga pasirodė kapitonas Rodžeris.
-Klausau,sere,-duetu atsakė jaunieji jūrininkai.
-Ak,tie jaunėliai.Gaila man jų,gaila.Į tokią pražūtį eina,ir viskas dėl Pedro ir Batistos,-atsiduso kapitonas.-Perspektyvūs,drąsūs,neišrankūs vyrukai jie.Tokių mažai pasitaiko.Retas net žuvų gaudyt eitų,kai siaučia tiek piratų.Kvailiai piratai ir didžiausias jų vadeiva Chuanas Pablo Batista!-staiga kapitono balsas supiktėjo.-Nekenčiu tų piratų,nekenčiu.Jei nebūtų to Batistos,tai nereikėtų mums veltis į šitą purvą.

Buvo penkta valanda vakaro,kai senas medinis laivas pasuko į pietryčių pusę.Visi niurnėjo,kad jie suka kaip tik į audros vidurį.Net laivo virėjo visi planai sužlugo.Jam jau buvo nebeįmanoma pasprukti nepastebėtam.Visur zujo jūreiviai.Jų kaktos buvo surauktos.
-Šią naktį mums bus galas.Paskutinį kartą mes valgom.Paskutinį kartą mes geriam.Paskutinį kartą mes spoksom į tamsėjantį dangų,-tokios kalbos tik ir buvo per  vakarienę(nors niekas neturėjo apetito valgyt).
Staiga į vidurį išėjo kapitonas.
-Sukaupkit visas jėgas,turėkit proto ir nebijokit jūros-šią naktį tai jūsų užduotis.Laukia labai didelė audra ir jei jūs nesistengsit prarasit gyvybę.
-Mes ir taip prarasim gyvybes,-pasigirdo balsas.
-Ne,jūs neprarasite gyvybių jei kovosit iš visų jėgų,-atsakė kapitonas Rodžeris.-Jūs turite kovot.Nepasiduokit slogiai nuotaikai.Mes priešinsimės  jūrai kiek tik galėsim.Juk mes-jūreiviai.Mes-Jūros Ereliai.Mes nepasiduosim.Mes kovosim prieš gamtos stichijas ir laimėsim!-sušuko Rodžeris.
-Ei!Ei!Mes jūros ereliai!Skrodžiam mes lengvai bangas!Mums nebaisios jokios audros,nenupūs mūs jokie vėjai!-visų jūreivių balsai susiliejo į vieną,vieningą šūkį.