skausmas viršugalvy
tarsi stereo garsas
kas pasakys kiek
teisybės
jame

bet kad pavargęs aš
ir sokratiškai piktas
kas per dvasia
nepaleidžia mane
kad aš suprasti
štai Šopenhauerį
imčiau
ir sužinočiau staiga
visą laiko erdvės
beprasmybę

ir negulėčiau dabar
visas paniręs į tarp
tarsi koks senas
dao arklys
pasagas laimės
pametęs
rytojuj...