Plačių galimybių pasaulis burkuoja,
Į smegenis suka naujausius varžtus --
Problemų nėra – jums pakeist galim koją
Ir kopsit Elbrusan vikriau už kitus --

Ką reikia – pridėsim, ką reikia – atimsim --
Dalių prigamina visi fabrikai!
Konstruosime genus iš naujo, nerimsim --
Vaikai, atsargiau!!! Tu čia, Dieve, sakai?

Mus mokai? Danguj Tau kitaip viskas rodos --
Juk ten su nafta kiti reikalai...
Esi dėl politikos, arba paguodos
Tu Žemėje mūsų įklimpęs giliai...

O šiaip tai jau esame patys mes gabūs
Ir galime kurt už Tave ne blogiau!
Puti mums moralę – visokius arabus
Iš tų savo rūmų. – Jūs ten atsargiau

Su tuo, su anuo, lyg gailėdamas kraujo --
Mes lipdome žmogų kaip reikiant, brolyt --
Jį permalti galim, sudėti iš naujo --
Jau kitą ir galvą, žiūrėk, turės ryt...

Jei reiks, įstatysim ir naują jam skrandį,
Ir skonio receptorius keisim kitais --
Toks akmenis griauš, o tikės, kad balandį
Sau valgo su ryžiais ir žirniais keptais...

Tramdysim jį sekso spalvinga maniera --
Teblūdija sau pakeitimų baruos,
Tik mums tegu kala jis tonom fanierą --
Epocha nauja! Praeitis išgaruos...

Valdysime visą pasaulį kaip musę,
Į išrūgas kritusią... Tai bent laikai
Ateina... Vėliau kiek ir dangų per pusę,
Dievuli, dalintis reikės, nors vaikai

Mes skaitomės Tavo dar šiandien – rytojų
Turėsi kuklesnį kur kas, Dieve, Tu,
Nes mes užvaldysime visą ir rojų,
Ir daug prigaminsim savųjų šventų...