Šiltam name skaidri šviesa,
Ir vakaras už lango šiandien šiltas.
Tiktai viduj kažko keista vėsa
Ir sąžinės takelis kiek numintas.

Iš pažiūros jaučiuos visai rami,
Skaitau žinutę, Sodininko siųstą.
Jis mano, kad esu žvaigždė žymi,
Kitiems gal primenu žaislą nugrūstą.

O man gyvenimas kažko painus,
Vien posūkiai, kalnai, gal pelkės.
Kasdieną beldžiuos į vartus vienus,
O ten seniai užsklęstos surūdiję velkės.

Užmigs vėl vakaras, pavargęs ir tylus,
Su juo pradings ir mano liūdnos mintys.
Liks tiktai jausmas – skrodžiantis, gilus,
Ir noras, begalinis noras gintis...