Tu – ne namie.
Tu – svetimam krašte,
kur svetima tauta...
Bandai suprast,
prieš ką kariauji,
nežinodamas – už ką...
Ir nekenti
žmonių, kurie
iškeičia taiką į karus.
O naktimis
gailiesi tų,
kurių ryte šalia nebus.

Kodėl žudai?
Suabejoji...
Įsakyta taip daryt.
Šiam pragare
išlieka tas,
kas pirmas spėja nužudyt.
Jau pavargai
nuo tų minčių:
ištverti viską, kol ateis
tokia diena,
kai tu nebegalėsi,
ir tave - - -
- - - - - - - -

  (Neil  \'98)