*
Kaip dykuma plačiai išplaukus --
Ji geria dangų, ryja žemę,
Bedugnėm nušukavus plaukus,
Pavasarį lyg tvanas semia --

Pro tamsų slenka obeliską
Šešėliai nevilties ir kraujo --
O Žeme, kerta gėrio mišką!
Ar jį sodins kas vėl iš naujo!?

Visam gaubly tik daigas liaunas
Gyvybės Medžio žalias kyla
Ir su šešėliais siaubo kaunas,
Granito juodo plėšo tylą,

Kaip dykuma plačiai išplaukus...


**
Tamsių granitų raudančiam pavėsy,
Pavasario stebukle nubudai --
Šauki vėl debesį lietaus... gėlių prisėsi,
Skrajos drugeliai ir giesmių žiedai --

Sapnai šilagėlių ir ramunėlių
Plevena dykumoj sudegusių žvaigždžių --
Aš vis brendu prisiminimų smėliu
Ir sodo himną baltąjį girdžiu --

Takai, takeliai vėl gyvi išnyra
Iš pelenų, iš pelenų karštų --
Ant ryto spindulio padėsiu savo lyrą --
Tegu raudos su obelim kartu

Apie pavasarį, kuris tik medį liauną
Visam gaubly surado akmenuos --
Nedrąsiai plukės džiaugsmo smiltis krauna
Virš nerimo ženklų ir sutemos

Tamsių granitų raudančiam pavėsy...