Mažais žingsniukais tu žengei nerangiai,
Įsikabinusi į mano ranką.
Bet išnykai.

Aš pabudau ir verkt norėjau,
Žvelgiau į dangų, o tenai
Giedojo žvaigždės,
Adonai!
Keista procesija judėjo.

Atleisti gali Dievas ir žmogus,
O prigimtis vis rodo man nasrus.
Nors atvira širdim
prisiimu aš paklydimą,
Viliuosi rasti savo pašaukimą.