*
Drugeliai virš šilagėlių ir anemonių,
Pravirkę gluosniai saulės ilgesy,
O vizija prisikėlimo! Klonių
Diena lyg jūra gintarėjanti šviesi

Kažką plaštakėms pievų pašnibždėjo
Ir nuplaukė jų virpančiuos sparnuos --
Prigludę tarp žolių šešėliai vėjo
Vis klausia upės, kada vilnys gros

Vėl vakarais, tarp meldų įsipynę,
Apie žvaigždynais virstančias žuvis,
Apie pakrantėj raudančią laukymę,
Kur mūs namelių užkasta ugnis,

Drugeliai virš šilagėlių ir anemonių...

**
Pravirkę gluosniai taip žemai nusvirę,
Kad girdi, kai užžėlusiuos takuos
Mūsų pavasariai vėl šaukia svirtį, girią,
Drugelį balzganą virš nendrės išlakios --

Bet tik Tyla atsimuša į pienę
Ir tik Tyla sudūžta debesy --
Nusiskinu žiedelį blyškų vieną --
Kaip stygos virpa žiedlapiai visi...

Dangus pasvyra, nendrė suvaitoja --
Pavasaris ir prarajų žirgai
Virš skardžių sapno spinduliu nujoja --
Ir saulė dega skaudžiai ir ilgai,

O gluosniai, gluosniai taip žemai nusvirę...