apsunkusios padų briaunos
blakstienos bedantės
ištysino dieną iki begalybės
ar klausei kada raudonų dobilų
kodėl jie šiandien nevysta
ne laukuose- tavo pade kur kasos

suskeldėjo ir dūžtantį laivą
pakorė audros slibinai
savižudžiams liko trofėjus-
skersvėjuos randai, kraujai...
ne į marias išplaukus rasa
pravirkdė ir karvę pamiškėj
pririšo legendos dvasia

o liūdnas birželio šlipsu
pasipuošęs stalas aidėjo
aidėjo - postmodernizmą aidėjo...
prie to durnizmas prisidėjo
tik visa laimė- nieks nenusidėjo
poezija šlovinama aidėjo...