Senovinės kaukės
prabangios nosinės
baroko formos riestos
paskendę sidabriniai šaukštai
bedantės porceliano lėkštės
eilė išsirikiavusių bet vienišų
krištolinių taurių virtinė
joms ilgesingus laiškus siunčiantys
priburbuliavę violetiniai gėrimai
ant nėrinių po išsipūtusiu gaubtu prigulę
liguistai maivosi vakariene pavirtę gyviai
bekvapės gėlės
ir iš skliautų ataidintis žvaigždžių knarkimas
o dar vaivorykštę atspindintis
bespalvis miegantis kavos servizas
į rojų besistiebiantys auksiniai durų rėmai
ir sienų prizmėse įkalinti
šarvuotos armijos vaikai
lėti sargybinių sustingę žingsniai
išnyrantys iš melsvo marmuro
ir vėl įšąlantys grindų mozaikose
toks pat duslus ir prasiveržiantis
drovių Antuanečių lūpų juokas
negyvos baltos lėlės
ištiesinti juodi frakai
aristokratiški bateliai
ir sukietėjusių sijonų braškesys
išniekintų smuikų simfonija
atbukę marionečių šokiai
išdidžios nupudruotos nosys
sukaustytos netikros kaukės
ištrintos atmintys