Kaip sunku,
Kai tau ant beplaukės galvos
Niekas neuždeda sušilusio delno,
Negriebia už rankos tuomet,
Kai be gyvybės savy nukrenti,
Ir pakilti jėgų nebelieka.
Sunku, kai sustingusių lūpų
Niekada nebučiavo...
Ir sunku dar tada,
Kai nėra to žmogaus,
Kuris, tau nebyliai išėjus,
Užmerktų akis...