Gerai žiogam, jie turi pievų rūką,
Auksinę saulę, skęstančią tolybių rugiuose
Gerai, susitaria pagrot atėjusiems į pievą
Ir bučinys saldesnis pievų muzikantų dainoje...

Gerai į parką einančiam benamiui,
Jis turi žalią stogą virš galvos,
Jei kartais susirastų pigų butą,
Sugrįžus, medžiai jam vistiek dainuos ir gros.

O man užvis geriau – turiu prisiminimą tavo –
Liūdnai linksmas melodijas dainų
Ir lyg pažįstamą palydi šiltas tavo žvilgsnis,
Kai Vilniaus grindiniu kažkur tolyn einu...