...Rodos, pabudau iš svetimo sapno,
Pabudau iš žiemos,
Kurioje sušalo mano vidus...
Man nukirpo sparnus...
O be jų aš toks mažas...
Bejėgis... Trapus...
Nebeskrisiu daugiau!

Greit ateis pabaiga...
Ji paims mane už parankės
Ir kartu nusives...
Ten, kur šalta ir slegia...
Kur nėra nei dangaus,
Nei žolės, nei minčių...
Jos išskrido su mano sparnais...
Nebėra jų. Nebebus...

Aš užmigsiu tyloj
Nebylus it nutrūkus styga...
Ir gyventi sustos
Kančios nugalėtas žmogus...

...Išgersiu tyro lietaus
Ir dingsiu tamsoj...
Vienas...
Žvilgsnis ištirps erdvėj aklinoj...
Krauju dangus išsiteps...
Mano krauju!..