Į ašarą, įskeltą žiežirbos
bekraštės ir trapios,
prižadintas tarytum tyčia
pažvelgiu,

akim suvilgytom
į sniego ratą įkrentu –
per skruostą neštas jis,
kai tylomis vien smėlis dykumos tavy
šį grakštų šokį mato.