Tik gyventi

Tavo delnus užpustė randai
Tavo lūpos išdžiūvo neliestos
Tavo akys nemato kur eit
Tavo žvilgsnis sušalo be miego

Bet vis tiek tu bandai prisiliest
Ir palaistyti bučiniu stiklą
Pamatyti kur slepias naktis
Ir sušilt tik sušilt tik užmigti

Tavo juoką apraizgė malda
Tavo žodžiai apsigaubė ode
Tavo mintys sutrūksta kaskart
Tavo vilčiai pradėjus kvėpuoti

Bet vis tiek tu bandai nusijuokt
Ir kalbėti negarbinant nieko
Sulipdyti save vienumoj
Ir įkvėpt tik įkvėpt tik užgimti

Tavo džiaugsmas paskendo aistroj
Tavo kūnui pavirtus auka
Tavo visas pasaulis nuo šiol
Tavo likusių anglių krūva

Bet vis tiek tu bandai pasiekt krantą
Ir nulipti nuo aukuro laiptų
Sugrąžinti iš rojaus save
Ir nedegt tik nedegt tik ištverti

Tavo gailestis užveržė kilpą
Tavo nuoskaudos perrėžė viltį
Tavo miegančio skausmo sapne
Tavo buvusi laimė jau mirus

Bet vis tiek tu bandai išsilaisvint
Ir patraukti tolyn savo lemtį
Atsibusti kol dar ne vėlu
Ir praeit tik praeit tik gyventi
Vilis Normanas