bir bir bir...
iš Dievo lūpų
spinduliai.
iš kur tiek šviesos?
Dievas:
iš meilės iš kurgi
daugiau!

jaučiu – ant krūtų,
savo mintyse
ant mano lūpų –
švelnumas...
žydžiu remiuosi
storom šaknimis
ir beriu šen bei ten
šilumą. žydžiu.

Dieve esu aš poetas?
ne, kvailiuk, ne!
tu esi tik pavasaris
amžinai grįžtantis.

bir bir bir...
amžinybės tąsa.
o tu? ar irgi
esi pavasaris?
Dievas:
ne! jis poetas.