Ji – jam

Nebebandyk manęs kiekvienąsyk,
Kai būsi netikrumais nusiprausęs –
Tiesiog sugriebęs vyriškai valdyk,
Kad nesijausčiau pakelės kaliause.

Jis – jai

Pirmiau surask mane tarp skarmalų,
Kotletų, lūpdažių ir vakaro šokimo,
Ištiesus ranką suvapėk: „Tik tu...“
Ir nedainuok melodijų užkimus.

Ji – jam

Aš vėl rašau ir jau nebegirdžiu –
Kokia romantiškai juokinga scena...
Pridėki dar, kiek aš turiu kitų
Ir nieko neveikiu per kiaurą dieną.

Jis – jai

Bet taip slogu, tarytumei išties
Ne aš, ne tu sukūrėm šitą dramą –
Net nevaidinsime kitiems. Iki mirties
Ją repetuosime šeimos ekranuos.