Ir jei paklaustumei manęs „O kiek gi būna?“,
Neabejodama sakyčiau, kad penkiolika.
Ir nesvarbu, kad mėlyni pavasariai
Pavys ir slėgs kaip nepriimtina metodika.

Nesiraukyk, girdi, jau dvi savaites šypso,
Reikės sukurti vieną. Na, daugiausiai dvi.
Ir nesvarbu, kad tai ne mėlyna ir ne pavasariai
Ties pėdomis centralizuojasi.

O kas svarbiausia, leisk paskirstyt tiems, kas valdo.
Taip, o po metų gal šešiolikos reikės.
Atversi formą ir stebėsies,
Kaip mėlyni pavasariai pavys ir nebeslėgs.