* * *
Dar ne ruduo
Ir ašaros – ne lietūs,
Net geltonieji lapai – ne graudus sudie.
Tas mūsų derlius –
Rankos šiurkščios, kietos
Ir mūsų kalbos – nei atimti, nei pridėt...
O kaip reikėjo sužydėt!
Dar vasara: matau
Ant mielo tavo veido –
Svaiginanti rausvų saulėtekių kaitra.
Dar skamba aidas
Vienišas dainos Solveigos,
Ir jis nenori dar užgesti nė už ką!
Juk tu meni, kaip kažkada...
Dar širdyje šventa
Atmintimi rusena
Tartieji žodžiai tartum meilės žarija.
Ir neša vėlei bangos
Mūsų valso seno
Po ženklu pilnaties ir šokdamos su ja...
Išliksite atmintyje!