Užsimetusi juodą vilnonį paltą,
išbėgau iš pirkios puriu girgždančiu
apsnigtu keliu. Buvo taip
šalta: nejaučiau nei ausų, nei kairės
kojos pirštų. Bet vis sparčiau judėjau
pirmyn –  link šviesos. O štai ir
atbilda girliandomis nepuoštas
traukinys (kas, kad Kalėdos).
Kyštelėjau gelsvą
bilietą kontrolierei
ir su kalėdine liepsnele akyse
spontaniškai puoliau ant bėgių...