Liūdnas vakaras, liūdnos ir eilės,
Mūsų laimė galbūt šiandien baigės.
Tu likai ten, toli tam krante,
Nusisukęs, pamiršęs mane.

Man beliko keliai per purvus,
Mano kelias grublėtas, sunkus.
O gal meilė mūs buvo sapnai,
Kuriuose Tu mane palikai.

Viskas dingo nuo žemės paviršiaus,
Tas eiles tu seniai jau pamiršęs.
Ir nutruks praeities lengvas žingsnis,
Nes atšalęs seniai tavo žvilgsnis.

Gal turėčiau pamiršti jausmus,
Juk ir jūros skandina laivus.
Mūsų laimė, manau, šiandien baigės,
Kaip ir Tavosios nuostabios eilės...