Nežinomu instrumentu seniausiai pamirštas natas išgrojo,
„Nuogos idėjos“ užvaldytas šaukė.
Sumišusiu įsiutimu švelniausiai išsnigtas snaiges globojo,
Šaltos ironijos dėvėjo kaukę.

Bet pastangos viduj ir išorėj sutaikyt antitezių srautą
Bevaisėm kilo proto vėtrom,
O paslaptį sėkmės kaip natą užmaršty išgrot reikėjo auką,
Paslėpt akis žaliosiom mėtom.