*
Atšalęs marmuras ir grindinio akmuo --
Ruduo pro miesto sielą pratekėjo.
...Šalna, įrašius vardą kažkieno,
Čia savo graudų liūdesį paliejo --

Jį geria medžiai, žvaigždės vakare,
Jį geria toliai, jūromis nutįsę --
Fontanas tyli... Ilgesio giria
Giliai išraižė dangų pilką visą --

Ir aš, paklydus metų varputy,
Bandau surast  tą paslaptingą mintį,
Kurioj plazdėjo angelai šventi --
Ir jų sparnuos mums buvo leista gimti,

O Meile, vėl iš naujo... Atsargiau
Tu liesk, širdie, prisiminimo aurą,
Nes varputys dar sušlamės dygiau --
Ir dar graudžiau pasvirs takai į šiaurę,

Atšalęs marmuras ir  grindinio akmuo...

**
Taip nedaug, taip nedaug mums reikėjo --
Tik žiūrėti, kaip srūva vanduo,
Ir klausyt pramuštgalviško vėjo,
Kurs kvatojo – ruduo – ne ruduo...

Ir į pilką lietaus labirintą
Sunkės žalio sidabro pūga,
O Fontano aušra šaukė – krinta
Iš dangaus meilės himno banga --

Ir žibuoklės ant grindinio biro,
Ir pražydo vyšnia debesy,
Ir lašelyje vandenio tyro
Tilpo Žemės stebuklai visi,

Taip nedaug, taip nedaug mums reikėjo...