Siūlai susineria į juostas. Mano vilna.
Blykt blykt nuo metalinės šakutės
Atspindžiai į vyzdžius.

Akis už akį.

Nepaklausei. Būčiau papasakojus
Apie tą metalinį lankelį, sugėrusį
Šaltus aidus ir vogtas šypsenas.

Kilpa už kilpą.

Sulenktu virbalu slysta pirštai
Ir megztinių išsiilgusios jų pagalvėlės.
Juk buvom sulenkti ir mes, kai apnertos
Rankos tolo — be adatų neadoma.

Ar seksi mano siūlais?