Paimk iš mano rankų kraujo lašą,
Patepk marionetės veidą nekaltai
Ir pamatysi kaip atgyja lėlės,
Kurios mums buvo tik žaislai.

Paimk iš mano rankų meilės siūlą,
Susiūk širdies žaizdas juo, tik tyrai.
Ir po kiek laiko tu pajusi –
Kas tavo – liks su tavim amžinai.

Galiu dalinti viską, ko tik norit,
Bet negaliu paimti to pati.
Ir gyvenu šiame pasauly,
Nes žinau, jog mes neamžini.