Tos akys

Paprasčiausios slieko pėdutės
Spaudės vakarykščiame smėlyje
Bet akys stiebės ant kėdutės
Kad neprasmirtų vakarėlyje

Laikiau abi jas už parankių
Ir spaudžiau delnus prakaituotus
Laikiau, kai širdį rožėm trankė
Laikiau, kad garsiai nedainuotų

Bet akys stiebės, klykė, daužės
Net egzorcizmu man grasino
Kiti vadino jas „padaužom“
Tik jos mane juk pradangino
Albus Frenulum