*
Pilnatvės Saulė baltame danguj,
Auksinis varpas virš bedugnių supas --
Tu ateini kaip Ilgesys... Paskui
Kalnų kalnai ir geismo upės ūkas.

Liepsnoja žiedu vandenų lelijos
Raudonu lyg žara žaizdos skaudi --
Per visą vasarą mus vėjo pėdos vijos,
Žaibų skeveldros blaškėsi arti

Saulėtųjų laukų ir kipariso,
Beržų prie tvenkinio ir vėliavų rudens --
Drugelių sapnas lig dangaus ištįso --
Sparneliai švelniai debesis kedens.

Pilnatvės Saulė baltame danguj...

**
Vis brendam per pasaką žavią --
Drugeliai virš geismo gėlių,
Džiaugsmingąjį apsiaustą gavę
Iš Saulės šviesių spindulių --

...Apklostėme Ilgesį savo,
Bedugnių akis ir žaibus --
O mėlynos jūros sapnavo,
Kad pėdose mūsų nubus

Saulėtosios vasaros aidas,
Nuskinto dangaus krantai.
...Ir vėjas, takelyje žaidęs
Su džiaugsmo smiltelėm šventai --

Vis brendam per pasaką žavią...

***
Auksinės burės gaubia Žemę jaukią,
Drugeliai šnabždas žiedlapiuos rausvuos,
Į meilės naktį žaibas jūrą šaukia --
Žvaigždė bedūžtanti dejuoja toliuos vos...

Pilnatvės soduose raudonas žiedas švinta
Lyg priesaika šventos Aušros didi --
Ir Saulės jūroje pro metų labirintą
Tu baltą žiedą ant širdies dedi --

Svajone mano, gintarėja vėjas,
O Saulės burėse  žiedų žiedai --
Ir viskas supasi, ir viskas upėm liejas --
Ar dangų giedantį, šviesi Aušra, radai?

Auksinės burės gaubia Žemę jaukią...

****
Lelijos žydi... Saule, juk matai,
Kaip Tavo kraujas mumyse srovena,
Kaip vergvaldiški byra pamatai --
Bet pragaras planuoja naują tvaną --

Ir žvanga žvanga, žvanga žemėj vis pikčiau,
O troškulys paklaikęs kraujo šilto --
Į Dievą noras spjaudyt iš aukščiau,
Valdyti, plėšikauti... Saulės tilto,

Nutiesto tarp gyvų širdžių, jau nebereikia --
Tironams jis net pavojingas daros --
Geriau, kai vienas kitą pjauna, spardo, keikia,
O Tavo spinduliai Tiesos pradingę...

Lelijos žydi... Saule, juk matai...