Laukinis arklys

Gerai viskas gerai
Aš ne beviltiškas
Nesergu vėžiu tikrai nesergu      
Dar gulėsiu pievoj
Dar matysiu saulę
Dar žiūrėsiu į debesis
Ir bus gera kaip vakar
Kaip tą dieną kai niekas nematė
Negirdėjo ir nenutuokė
Gal todėl ir buvo taip gera
Kad negalima kad uždrausta
Gal saldu tik kas negalima
Kas nedora paslėpta
Nepasakyta nekalbėta
Visi kalnai žiūri į saulę
Visos upės – į jūrą
Mano nerimas – į girią
Lyg tai pasivaikščiot
Lyg tai „su reikalu“
Ilgai lauksim susėdę prie stalo
Nieks nepradės valgyt
Ir mėnuo jau patekės
Eglių viršūnėm vėjo šuoras nuoš
Vakarienė atšals
Vaikai jau suguls
Ir tada ir tada
Pasirodys JIS
Karūnuotas
Laukinių kmynų karūnom
Mano nerimas
Pasivertęs
Laukiniu arkliu
Tik sužvengs prie brastos
Sudauš kanopom į kietą vieškelio šlaitą
Tik dulkėm pakvips
Ir laukiniu arkliu
Jo juodas žvilgsnis
Temdys dar žiburiuojančius
Mano trobos langus
pagulbis