Nuo pat ryto prie laiptinės
Susitiko dvi kaimynės.
Vienas kelias Jonavoj:
Turgus moterims galvoj.
„Kaip gyvena tavo diedas,
Amžinai velnių priėdęs?
Kokių eibių krečia vaikas
Ir kodėl toksai jis paikas?“
Visos šnekos, visos šnekos,
Kad gyvenimas – „baisiakas“.
Bet išties, kai padejuoji –
Jau visai smagiau važiuoji.
Kaip gerai, kad tu gali
„Išsikrauti“ pakely.
Taigi dėkui Tau, kaimyne,
Kad į Jonavą atmynei.
Jei nekokie būna „šaukštai“,
Į ketvirtą maunu aukštą.