Miegodamas medžiais kalbi
ir lengva tau skęst jų žieduos.
Ir drovūs, ir kartais šalti
laukiantys ar dar sustos.

Nemiegantis, bet neprabudęs
rūką sukėlęs šešėlis.
Tyli ir balso nejudins
slopstančią saulę užėjęs.

Probėgom gal užkabins
ne vietoje virpančią natą.
Leis susigrumti mintims
ar gimsta garsai žiedui tekant.