Nevandeniui

Aš nespėjau ir vėl aš nespėjau
Nusilenk Tavo Žodžiui žemai-
Intraversiškai man jis kalbėjo,
Tarsi man nejučiom auginai.
Ak, kai gaila, kad liko įstrigę
Pakely Tau kurti sakiniai.
Ar žinai, juos sakiau neužmigus
Nutapytais eilėm vaizdiniais.
Taip ir smigo vidun, Mielas Vandi –
Užblokuoto Poeto nebus.
Gal todėl ausyse aštriai spengia
Ta ikona –Toks Senas Žmogus.
Artima jo kepurė ir veidas
Aš tik tokį Tave pažinau –
Mūsų meilė tik potekstėj sklandė –
Jau vėlu išsakyti tai TAU.........
Nuodai