Žmogaus kelias, tai-pats žmogus...
Poeto kelias, tai – pats poetas...
Ne kelias jį nuves, o jis kitus,
Pasirinktasis kelias tai – tik du keliai,
vienas į save, o kitas žmonėse.
Žmogaus natūra juk yra tokia,
savas mintis jis priima lengvai,
o tavo mintys ieško kituose takelio,
kai tavo kelias prasideda ir pasibaigia tavyje.
Reikės surasti kelią sau į širdį,
žmonių mintimis išmokti išsakyti,
pamiršti tai, kas rūpi tik vaikystėj,
sunkiausia bus neišsižadėt savęs šlovėj.
Savoj širdy atrasti ir išjausti reiks
tai, ką norėsi pasakyti tu kitiems,
girdėti savas mintis sugrįžtant kitų lūpose.
Iškęsti vėl reikės iš naujo, kai tavo mintys
sulaužytos sugrįžta pas tave pasiguosti ...
(pratęsiu ...)