Sakai, kad tu poetas įžymus,
nuo pjedestalo lyg iš guolio.
Kitiems galbūt, bet man tu atgrasus,
tavęs aš nelipdyčiau net iš molio.

Gal ir buvai kadais žymus
ir tavo galvą puošė laurai.
Bet nepamiršk, šlovės akimirksnis svaigus,
numes, toks šuolis kenkia laimei.

Juk daug gyvenime tokių,
kurie eiles gerai parašo.
Tad neskubėk užmigt miegu,
ant minkšto guolio auksalapio.