Kvepia čiobreliais birželio naktis.
Juodas varnas užmiega pušies viršūnėj.
O kad galėčiau ir aš užmigdyt
Tą juodą paukštį savo viduje.

Palinksta vėl čiobrelis – neatlaiko naštos.
Pakyla tik žmogus,
Paukščius pažadinęs.
Taip krankia jie į naktį lyg aršūs cerberiai.

Čiobreliais kvepia mano mintys.
Čiobreliais kvepia vidurnakčio tyla.
Tik vėl tas paukštis neramus.
O, kad kas pakirptų jam sparnus!…