Tu matai, kad mano skausmas tikras,
Kad griūva mano pasaulis,
Po truputį vis byra neužsidarančios langinės.

Ir nieko nedarai…

Sakau, kad pasaulis – tik sapnas,
Kad aš vienąkart pabusiu,
Kad virsiu smėliu, pilka dulke.

Tik nesinori to niekam kartoti…

Juk dabar tenoriu paimt tave už rankos.
Viskas – tik sapnas.
Mes pabusime kartu.

Dvi pilkos dulkės, dvi smėlio saujos…