Kartais mintim ir žodžiam reik tvarkos,
nes jie užmigt neleis ir vis kartos,
kad tu turi atgimt iš pelenų ir iš gėlių,
Kol žemė sukas ir kol tiki žodžiu myliu.

O meilė juk negali atsirast iš posmų,
jai reikia žemiškos būties glamonių,
laukimo ilgesio, nusivylimų skausmo
ir viso to be ko negali gyvent žmogus.

Kartojantis juk reikia pagaliau sustoti
Užtenka suktis apie savo minties ašį
Ir tau linkiu aš pailsėti nuo rašant
ir prisiminimuos prisikelusių minčių...