Padavimų ir mitų takais ( III )
Čia aš gimiau...
Kur padavimai susilieja su tamsa,
Ten laumių dvasios šukuoja kasas.
Ir vėlės, susirangę Ąžuolo pavėsy,
Niūniuoja melsvą pasakėčią.
Perkūno strėlės nesiblaško –
Svečioj šaly jo uraganai taškos.
O Baltijos pajūrio blėsą
Neptūnas puoselėja vėsiai.
Ir žalčio žvilgsnis palei Eglės kojas
Beržais ir uosiais sulapoja.
Į gintarinį saulės taką
Kąstyčio laivą jūra neša.
Kur aitvarai turtus nešioja,
Kur kipšas ant malūno joja,
Kur naktį vejas per laukus ožiai –
Išvaiko juos pirmi gaidžiai.
Čia aš gimiau...