Išgodotas Kitoks
Neskubėk, kai paruoši netiesą –
Saldžiarūgščiai pagardintą košę –
Aš, žinok, ją ragaujant virpėsiu,
Į žodžius patogius atsilošus.
Šaltą ledą nubrauksiu nuo lūpų –
Tapsi pirmas herojus iš pjesės.
Tiek išlaukus net žvilgsnių pritrūko,
Kol tu pateikei skanią netiesą.
Visada tarsi šalčio karalius –
Toks išdailintas lyg atvirukas
Tu ėjei net galvos nepakėlęs,
Aš tik linkčiojau grakščiai pritūpus.
Dieve mano, nors vieną apsiaustą
Šiąnakt mano pečiams paaukoki.
Nemelavo tos rankos nė karto –
Bet turi suvaidinti Kitokį.