tavęs aš lietui pavydėjau...
...tavęs aš lietui
pavydėjau,
slėpynes žaidžiant
po medžiu,
bet veltui
taip lašus apgaudinėjau –
jie krito,
lietė,
glostė - - -
pamažu
dangus šakų vainikais
leidos,
karoliai bučinių tylių
kamienais, kūnais
slinko - - -
glaudėsi,
spindėjo
ant saulėj tekančių sakų
ten mus avietės sirpstančios
kvapais - - - garsais
viliojo, šaukė ir šnabždėjo
virš viržių patalų gilių
- - - - - - - - - - - - - - - - - -
tavęs kai lietui
pavydėjau...