Aš medį jau pasodinau,
Gal būt statysiu namą,
Dar sūnų reikia užauginti,
Tik niekaip nenusprendžiu – savą ar nesavą.
Juk niekas nepasakė medį pasodinti
Kokį reikia – topolį ar klevą?

Svarbu tiktai, kad medis.
Taigi ir žmogus –
Svarbu, kad tik žmogus,
O ne žmogelis.

Na, o kieno sūnus,
Teorija nutyli.
Vis tiek juk kažkieno sūnus.
Svarbu, kad būtų tik žmogus.

Mylėtų tuos, kurie jį myli.
Nekęstų tų, kurie…
Tiek to – lai būna atlaidus
Ir kartais, reikia kai, patyli.

O kartais lai į akį spjauna.
Bet tik tada, kai baisiai „pjauna“.
Ir tiktai tam, kurs baisiai “kelias“,
Ir tik dėl to, kad ir tas taptų bent
truputį geras.

Vadinas – medis jau yra.
Gal kada nors ir namas stosis.
Na, o sūnus – jei pareiga,
Ir jis prie namo po medžiu kvatosis.