Barono Simbiozės

Baronas snūstelėjo,
Ir viskas prasidėjo, kai
Jie agrastų nesurado.
Bet burnoje granatų prieskonis
Sujudino keistas mintis.
Pavasaris jau ropščias
Ant kulnų ir stebi trobą,
Nors ant palangės žiba
Žiemiškai įtaigios
Puošmenos – blizgučiai.

Užpūsk liktarną –
Jaunatis pašvies,
Įjunk Visockį –
Bent tiek įšils
Tyla įsmilkusi vienutė...
Koridoriuje šlaistėsi
Pamišęs voras,
Kai musės laukė įšalusios leduos.
Už knygų, sekančių rytojų,
Dulkėjo snaudžiančios minutės,
O tolimam stikle
Sušmėžavo – išnyko
Kaip visada –
Pašėlęs pavienių
Snaigių epizodas.
Tikras Dearnis