Skrajodamas sieki paukštės baltaplunksnės,
ašaromis tekantis upelis apačioj čiurlena,
nežemiška erdvė supa tave,
rūko apsupti debesys akių vyzdžius užsklendžia,
mėlynaspalvės akys nieko nebemato.

Lyg ne žemėje būtum, pasąmonės vaizdų jūroje
skęsti ir ieškai išsigelbėjimo rato,
mėlynaspalvės akys lyg vandes spalva,
paukštės nepagavai baltasparnės, danguje
skrajojančios.

Lyg ne žemėje būtum, jau pojūčių nebėr,
tiktai tamsa ir rūko skaros,
gaubia tavo menką aurą
mėlynaspalvė jūra, nuskandino ateitį,
o plunksnos baltasparnės paukštės
nebesugausi niekada.