Laiškas tam, kurio nebuvo

Verkia drugys degančiais sparnais.
Laša degančios mintys liepsnojančiom ašarom.
Matai čia tik mano menką kūną.
Manęs nėra.
Galbūt ir niekada nebuvo.

Jaučiu tavo sielą šalia.
Tu imi meilės kūną
Be išrišimo.
Manęs nėra.
Galbūt ir niekada nebuvo.

Ateis nauja diena.
Gims ir verks nauji drugiai.
Ir tavo meilės sakramentas liks be aukso uždangos.
O manęs nebus,
Nes galbūt ir niekada nebuvo.
Luna_