Viens ir du

-1-
Kai širdyje nėra sėkmės,
Kai pasakos ten lyg našlaitės skaudžios –
Nėra kur glaustis,
Nes nėra kitos versmės,
Kuri man sukuždėtų žodelius į posmus.

Ir aš tyliu
Paskendęs muzikoj ramybės
Ir vienišas kaip elgetos lazda –
Jeigu sugrįšiu dar atgal,
Tai būtinai tikrai kartu su ja.

-2-
Jeigu eilėraščių daugiau nebus,
tai žinoma – neverta
išsunkt save kaip skudurą ir likt kvailiu.
Ar ne geriau per likusias dienas
„pauliavot“ ne lyg per šventę
ir negalvot, kada ir kaip
gyvenimas duobėn įgrūs?

Nenoriu aš savęs labai naikinti,
bet nemanau, kad kam tai būt skaudu.
Pelėda