Mus privertė sausra
Balandžiai klykdami atneš jums žinią:
Kariauna kris ant žemės kančiose, tačiau garbėj.
Mūšyj tos pačios kariaunos už tėvynę
Nešiu vėliavą, mirkytą laisvės troškusioj širdyj...
Sausra privers ant motinos žandų
Ašaras byrėjusias pavirst tik dulkėm,
Apkloti jom ne kaip karių kapus, o kaip sūnų,
Į kuriuos ne vieną didį žmogų guldėm.
Ne dėl to, kad būtume visus mylėję ar nekentę,
Tiesiog mus privertė baisi sausra...