rugiai sausras prabrido
sustojo šulinių svertai
kai kibiras ties trečiu rentiniu
mane paliko neišpranašautą
medžiai ragavę išsekimo
ribą į paveikslėlių
rėmus vis gi nesutilpo
tebeduria aštrumais

ateik ir prisėsk
ant mano žemės
pasidėjęs tuščią
valandą po nunešiotu batu
leiskim sausrom
dalintis paskutine mūsų rasa
o mes išdalinkim
vienas kitam šventadienį