Tolimos egzekucijos
Be laužo ir žiūrovų,
Kai cholera blaškės,
Šen bei ten paslėpusi
Savo pavidalus
Niūrių mūrų gniaužtuose –
Siaurais gatvių kapiliarais –
Užklydo senis žilais plaukais...
Lazdos barškesys
Į drėgnus akmenis,
Į šalitgatvių lentgalius
Artėjo kaip maras link tavo namų.
Turgaus šurmulys už pusės kvartalo,
Netoli rotušės, kur degina netikėlius,
Pasiekė tiesiai pro stiklus
Kiekvieną priplėkusio kambario
Užkaborį, kur už skliautuotų durų
Sekei pasaką...
Nors kažkur kažkada netoli
Vyrai pasitiko švedus, ir aplinkui
Vėl nebuvo tyku,
Ir tavo kryželis – menka atrama –
Patapo vieninteliu ginklu, kai
Išsigandai praslinkusio senio –
To išprotėjusio elgetos,
Nors gal baisesnė liga,
Kuri užgesino kelis pernai
Išėjusius artimuosius...
Tavo rankos siekia rožinio karoliukų,
Bet lazdos ritmas ištirpsta
Netikėtoj dūdelės melodijoj.
Turgus gyveno savo gyvenimą.
Prekijai vėl brangiai pardavė duoną.